Domenai buvo išrasti siekiant palengvinti svetainių paiešką pasauliniame žiniatinklyje. Anksčiau reikėjo įsiminti IP adresą – 4 skaičių, atskirtų taškais, seką. Šis adresas nurodė serverį, kuriame yra išteklius. Atmintyje galite laikyti kelis iš šių skaičių, tačiau kai tokių adresų skaičius pasieks dešimtis, kils painiava. Galite pateikti analogiją. Nedaugelis žmonių atmintinai žino telefono numerius, jie tiesiog įtraukiami į telefono atmintį ir jiems suteikiamas vardas.

Kuo skiriasi priegloba ir domenas

Priegloba – tai fizinė svetainės vieta. Svetainė gali būti talpinama namų kompiuteryje, tačiau kokybiškam ir patikimam talpinimui reikalingos gilesnės žinios apie svetainių administravimą. Todėl geriausias sprendimas – įsigyti prieglobą iš prieglobos bendrovės.

hostkoss-blog-What-is-the-difference-between-hosting-and-domain

Domenas – tai svetainės adresas, kurį lankytojai įveda lankydami svetainę. Domenas reikalingas svetainėms atskirti. Net jei asmuo neįveda jūsų projekto adreso į naršyklę, o patenka į svetainę iš paieškos sistemos, paieškos sistemoms taip pat reikia kaip nors atskirti svetaines.

Domenų vardų tipai

Pirmasis domeno lygis. Kitas vardas yra aukščiausio lygio. Pirmojo lygio domenas yra vardo sudedamoji dalis, esanti į kairę nuo paskutinio taško. Registruodami domeną negalite sugalvoti savo pirmojo lygio domeno. Galite rinktis tik iš registratorių siūlomų.

Antrasis. Antrasis vardas yra pagrindinis arba pirminis vardas. Antrojo lygio domenas yra vardo komponentas, esantis į kairę nuo paskutinio taško. “Google” yra antrojo lygio domenas pavadinime google.com. Kai kuriose šalyse registratoriai antrojo lygio domenus naudoja kaip alternatyvą aukščiausiojo lygio domenams. Pavyzdžiui,.ac.uk ir .co.uk.

Trečia. Arba kitaip – subdomenas arba subdomenas. Trečiojo lygio domenas yra vardo dalis, esanti į kairę nuo priešpaskutinio taško. Subdomenai reikalingi, kai skirtingoms svetainės kategorijoms reikia priskirti unikalų adresą. Pavyzdžiui, domenas google.co.uk, kurio trečiojo lygio domenas yra google.

Kokie yra domenai

Bendrieji domenai žymi konkrečią veiklos sritį. Pavyzdžiui, .com skirtas komercinėms organizacijoms, .org – ne pelno organizacijoms, o .edu – švietimo organizacijoms. Palaipsniui .com domenai tapo tokie populiarūs, kad juos pradėjo naudoti ne tik komercinės įmonės. Draudimo registruoti .com domenus nėra, net jei asmuo neužsiima komercine veikla. Bendriesiems domenams būdinga paprasta registracija. Juos gali užregistruoti bet kas, nereikia jokių dokumentų. Šiuo metu yra daugiau kaip tūkstantis aukščiausiojo lygio domenų.

Nacionaliniai domenai – tai pirmojo lygio domenai, skirti konkrečioms šalims. Paprastai nacionalinių pirmojo lygio domenų pagrindas yra dviejų raidžių šalių kodai. Todėl visus nacionalinius gTLD sudaro dvi raidės. Paprastai nacionalinio domeno registracija yra sudėtingesnė nei bendrinio domeno registracija. Kai kurios šalys suteikia leidimą registruoti savo nacionalinius domenus tik savo piliečiams arba oficialiems gyventojams. Tokiu atveju registruojant domeną reikia nurodyti savo fizinį adresą, paso arba vairuotojo pažymėjimo duomenis.

Kodėl jums reikia domenų vardų

Svetainei. Be domeno lankytojai turės įsiminti IP adresą, kad patektų į šaltinį. Todėl reikia pasirinkti tokį domeną, kuris būtų saugomas atmintyje, kad žmonės galėtų jį įvesti iš atminties, net neįsidėję žymės.

Automobilių stovėjimo aikštelė. Domeno parkavimas – tai, kai domeno puslapyje pateikiamas tekstas “svetainė vis dar kuriama” ar pan. Tokie puslapiai vadinami stovėjimo puslapiais. Kai svetainė bus baigta kurti, vis tiek reikės užregistruoti domeną. Geriausia tai padaryti anksčiau, kad jo neužimtų kiti.

El. Savo domene galite nustatyti el. paštą. Tam reikia įsigyti prieglobą ir sukurti el. pašto paskyrą.

Dėl nukreipimų. Net jei neketinate kurti svetainės, galite nusipirkti domeną ir nustatyti nukreipimą į savo puslapį svetainėje contact.com, classmates.com arba “Instagram”. Po to kiekvienas, interneto naršyklėje įvedęs domeno vardą, bus nukreiptas į jūsų puslapį.

DUK (dažniausiai užduodami klausimai)

Kuo skiriasi domeno vardas nuo URL adreso?

Domeno vardas yra žmogui suprantamas adresas, atitinkantis svetainės IP adresą, o URL (angl. Uniform Resource Locator) yra pilnas interneto adresas, nurodantis protokolą (pvz., HTTP arba HTTPS) ir konkretų svetainės puslapį ar išteklių.

Ar galiu pakeisti savo domeno vardą jį užregistravęs?

Nors techniškai domeno vardą pakeisti galima, to daryti nerekomenduojama dėl galimo poveikio prekės ženklo kūrimui, SEO ir naudotojų atpažinimui. Paprastai paprasčiau užregistruoti naują domeną ir nukreipti srautą iš senojo domeno į naująjį.

Kiek laiko užtrunka užregistruoti domeną?

Domenų registracija paprastai trunka kelias minutes, nors šis laikas gali skirtis priklausomai nuo domenų registratoriaus ir reikalingų papildomų paslaugų ar tikrinimo procesų.

Ar kasmet reikia atnaujinti domeną?

Taip, domenų vardai turi būti periodiškai atnaujinami, kad būtų išsaugota nuosavybė ir būtų išvengta galiojimo pabaigos. Daugumą domenų reikia pratęsti kasmet, nors kai kurie registratoriai siūlo kelerių metų registracijos galimybes.

Ar galiu nusipirkti jau užregistruotą domeną?

Taip, jau registruotą domeną galima įsigyti privačiomis derybomis su dabartiniu savininku arba dalyvaujant domenų aukcione. Tačiau registruoto domeno įsigijimas gali būti brangesnis nei naujo domeno registravimas.

Apie autorių

Andrii Kostashchuk

Andrii turi programavimo įvairiomis kalbomis įvairioms platformoms ir sistemoms patirties. Daugiau nei 8 metus jis dirbo interneto srityje, dirbo su įvairiomis TVS, pvz: "Opencart", "Drupal", "Joomla" ir, žinoma, populiariausia turinio valdymo sistema "WordPress".

Peržiūrėti visus straipsnius