Garantuotoji atmintis ir SWAP yra du svarbiausi parametrai, turintys įtakos „Linux” sistemos našumui.
Garantuotoji atmintis – tai atminties kiekis, kuris bus paskirtas virtualiajai mašinai ir nepriklauso nuo mazgo turimos atminties.
Garantuotosios atminties procesas vyksta į sistemą įtraukus aparatinį sluoksnį, vadinamą atminties valdiklio koncentratoriumi. Ši aparatinė įranga suteikia sistemai buferį, kuriame ji gali saugoti duomenis ir prireikus juos atkurti. Šis buferis yra nepastovus, o tai reiškia, kad nutrūkus elektros energijos tiekimui arba sugedus maitinimui duomenys neprarandami.
SWAP – tai dar viena virtualiosios atminties rūšis, kuri naudojama, kai nepakanka operatyviosios atminties visiems duomenims saugoti.
Operacinė sistema naudoja SWAP mažiau aktyvioms programoms saugoti. Šios programos automatiškai perkeliamos į kietąjį diską, kai jos nenaudojamos. Tai daroma siekiant atlaisvinti atminties vietą šiuo metu veikiančiai programai.
Mažiau aktyviomis programomis gali būti bet kokia programa, kuriai nereikia skirti skubaus dėmesio, pavyzdžiui, teksto tvarkyklė arba skaičiuoklė.
Taip pat skaitykite:
- Kas yra VDS/VPS serveris ir kaip pasirinkti geriausią
- Geriausios serverio OS pasirinkimas: CentOS vs Ubuntu
- HTTP/2 palaikymo konfigūravimas „Nginx” sistemoje Ubuntu 18.04
Klausimai ir atsakymai apie garantuotą atmintį ir SWAP
Garantuotoji atmintis užtikrina pastovią prieigą ir našumą konkrečioms taikomosioms programoms, nes tik joms paskiriamas fiksuotas fizinės atminties kiekis.
SWAP, arba virtualioji atmintis, išplečia turimos atminties kiekį, naudodama disko erdvę kaip fizinės RAM pratęsimą, taip suteikdama lankstų atminties perpildymo valdymo mechanizmą.
Taip, garantuota atmintis ir SWAP gali papildyti viena kitą atminties valdymo strategijose: garantuota atmintis užtikrina stabilumą ir nuspėjamumą kritinėms programoms, o SWAP – lankstumą ir mastelio keitimą atminties perpildymo valdymui.
Darbo apkrovos charakteristikos, sistemos reikalavimai ir mastelio nustatymo aspektai yra pagrindiniai veiksniai priimant sprendimą dėl garantuotos atminties ir SWAP, nes kiekviena galimybė suteikia unikalių privalumų, priklausomai nuo konkrečių naudojimo atvejų ir reikalavimų.
Atminties nutekėjimą galima aptikti kruopščiai stebint ir profiliuojant atmintį, o ištaisyti – nustatant ir pašalinant probleminius kodo ar atminties paskirstymo modelius programose.
Įprastos optimizavimo strategijos apima atminties naudojimo stebėjimą ir analizę, naudojimo optimizavimo metodus, pavyzdžiui, atminties perskirstymą ir skaidrų puslapių paskirstymą, ir sistemos nustatymų koregavimą, siekiant optimizuoti atminties našumą ir efektyvumą.
